Kasdieniai patarimai dukrai #92

Taip jau atsitiko, kad prieš Velykas gerokai išsitaškėm.  Nuvažiavom į sodą kažkokių gėrybių parsivežti ir greituoju būdu porą šiukšlių maišų prikroviau ir išmečiau, kol mama nepamatė. Ji dabar vis sako, kad po narkozės atmintis pablogėjo. Gal neprisimins, ką turėjo sukaupusi. Konteineris prarijo viską savo išbadėjusia gerkle. Kitą dieną su broliu važiuojam ir kalbam apie tai, kaip mes, kaip dauguma žmonių, esam žiurkių ar žiurkėnų  giminės – kaupti mokam, o išmesti – ne. Kaip neatskiriam noro nusipirkti – emocinio! -nuo būtinumo turėti naują daiktą – visai racionalaus dalyko. Nuvažiavę kažkokių varžtelių ir diskelių išsitaškom ir išmetam dar tris maišus. be sąžinės graužaties. O taip lengva ir gera, nes padarėm tai, ką norėjom.
Panašiai ir su alkio jausmu. Sako, kad jis kartais tėra emocinis – nei noras valgyti, nei gerti, gal vienatvė užkniso, o gal niekas nemyli.  
Jei manai, kad nori valgyti, pagalvok, ar nori obuolio.
Jei nenori – relax, myli tave visi, myli.
Dabar  išgerk vandens arba valgyk obuolį.
Reklama

O ką jūs galvojat?

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s