Velykos kitaip, bet Velykos!

Keiskis, sakiau anąkart.

Velykos per visą (sąmoningą ir nelabai) gyvenimą buvo pas senelius, pas tėvus, su vyru ir dukra ir šunimi kartą, paskui pas tėvus vėl visada. Bet būna ir kitaip.

  • Pusryčiai ketvirtą ryto mano gyvenime jau buvo, taigi kavos kvapu pusę penkių paryčiais neturėčiau stebėtis. Nors … Velykos.
  • Kone visi uolūs katalikai dar miegojo, kai gerokai per ankstyvą ir tamsų rytą naujuoju laiku – valanda per anksti prisikėlimui – gramdėme apšarmojusį mašinos stiklą.
  • Į oro uostą važiavau su pižama,  ilgauliais ir striuke. Ne, aš niekur neskridau taip gąsdindama psichiatrijos daktaro laipsnį turinčius ir tolerancijos neturinčius keleivius.
  • Miegojau dar  iki 11. Mama kitame scenarijuje  būtų jau subarusi 26 kartus, ištraukus iš lovos  ir pasodinusi prie stalo.
  • Svogūnų lukštai ekologiška, bet neturėjom tos ekologijos. Kiaušinius dažėm  šilko kaklaraiščiais. Sukarpėm keturis. 50% buvo tinkami. Otkutiuras ir glamūras viename. Kai manęs paklaus (ar paklaus iš viso – kitas klausimas :)) – ar verta mokėti daug už dizainerių kurtus aksesuarus, pasakysiu – pvz. “Kenzo yra Kenzo”. Darnaus vartojimo pavyzdys: kaklaraištis, nutrauktas nuo vyro kaklo,  sėkmingai nudažo kiaušinius. Net du kartus. Pomidorus šiltnamyje galima parišinėt kitais masinio siuvimo pavyzdžiais dėl to  paties darnaus ir tvaraus vartojimo.
  • Prabudau nuo dukters vėjuoto švediško velykinio fotoreportažo, nors vos prieš kelias valandas atsibučiavome oro uoste. Toks jaukus pokalbis internetu – tarsi šiltas gyvas apsikabinimas, kurio kartais trūksta tiems, kas sėdi greta prie švenčių stalo.
  • Kalėdų seneliais seniai nebetikiu, jie  vyrai, ir dar šalia to – trumpasezoniai. Velykų bobutės iki šiandien nebuvau nei sutikusi, nei iš dovanų gavusi. Moterys yra moterys! Jeeee!!!! Bubbles Velykų rytą? Ar laukti vakaro?
  • Кava, kiaušiniai, kompas, be vaiko ir  be šuns. Kai  tetulei, kuriai 80-metis tuoj bakstelės,  pasiskundžiau, kad nebus su kuo kiaušinių rident Velykų rytą, toji nesutrikusi atšovė: “Ridenk svetimus”…

 

Kad ir kokios tradicinės ar avangardiškos, mainstream ar progressive,  katalikiškos ar ateistiškos, prie stalo ar lovoje, gausios ar vienišos –   šventės pirmiausiai yra viduje.

Kai nėra nieko viduje, tai ir nešventi.

Kai yra – šventi. Kad ir kitaip!

Velykos tik prasideda pusryčiais :)  Gražių Jums jūsiškų švenčių!

 

Reklama

O ką jūs galvojat?

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s