Kasdieniai patarimai dukrai #231

 

Kad ir kaip veržiasi emocijos, kartais geriau jas sukišti į kokią nors knygelę, ant lapo popieriaus,  parašyti, nupiešti, subraukyti, ištrinti,   sudraskyti smulkiais skutais, paskui suvalgyti ar sudeginti. Ar paleist pavėjui.

Kad ir kaip veržiasi emocijos, geriau jas išverkti kartu su ežeru, jūra,  lietumi. Pameni, kaip kartą išvariau tave išsiverkti ir pavedžiot šunį per lietų, kai gera mama ne tik savo vaiko, bet ir svetimo šuns laukan nevarytų?

Kad ir kaip veržiasi emocijos, geriau jas praryti, užgerti boržomiu, išvaikščioti, išsportuoti, leisti joms išeiti velniop su pagalvės drėgme, pirties garais ar masažo aliejais, vonios plytelių šveitimu ar ilgamečių rūsio turtų rūšiavimu.

Kad ir kaip veržiasi emocijos, geriau patylėti.

Kad ir kaip norisi sakyti, kaip jautiesi, kartais geriau nieko nesakyti. Tas jausmas, kad tave išgirdo, bet nesuprato, yra skaudesnis už visus smaugiančius jausmus ir skandinančias emocijas, kurias norėjai tam ar kitam žmogui išlieti.

Žinau, pas tave dažnai lyja, jūra arti, o bilietai viliojančiai pigūs. Skamba kaip planas, ar ne?

 

Reklama