Kasdieniai patarimai dukrai #246

Prie ežero gausi draugų kompanija. Vidutinio amžiaus  ir kūnu, ir protu sveiki žmonės. Vaikai jau užaugę ir nedalyvauja šitam vasaros ir ežero garbinime, o tėvai dar pilni energijos ir polėkio.

Advokatas – įkūnyta elegancija –labai įdėmiai ir vertinančiai nužvelgia vieną kompanijos moterį dailia figūra ir trumpais šortukais. Ant liepto išsinėrusi iš šortų pūkšteli į vandenį. Išlipusi į kantą neberanda savo šortų, kuriuos nugriebęs ne koks žaltys, o pats Temidės tarnas. 

– Einam, viešai sudeginsim tavo šortus.

– Kodėl, kas?

– Leopardiniai raštai turi būti uždrausti, – juokiasi jis.

Prasideda diskusijos apie tai, kad gražu, elegantiška, vulgaru. Šortai nesudegė tąkart ant tyros mados aukuro, bet sekmadienio vakarą gražiu skrydžiu baigė  viliojančią karjerą šiukšlių dėžėje.

Kita situacija – vidutinio amžiaus vyro jubiliejus.  Įplaukia jubiliato tėvai. Mama su leopardinių raštų mini… Skeltukas vertas dėmesio. Sūnus žagteli, paskui vos atgauna kvapą, moterys tyliai varto akis, o bendraamžiai vyrai atrodo sužavėti…  Diskusijos užkulisiuose apie amžių ir animalistinius raštus, kurie tinka ar netinka, apie leopardus, kurie tokie elegantiški ir taip dažnai suvulgarinti drabužių pramonės…

Patarimas ir prašymas kartu:

Jei pirkdama kažką TOKIO tarsiuosi su tavim, tada suprasi, ar aš tai darau rimtai, ar bandau krėsti juokus. Jei pamatysi, kad aš TAI jau nusipirkau slapta (ir dar mini!!!), žinok, kad man konkrečiai kvankt. Rasi leopardą spintoj – išmesk. Net nieko nesakyk. Gal man ir trūks dėmesio, bet neleisk man jo prašyti tokiu būdu.

Reklama