Kasdieniai patarimai dukrai #273

„Darbas mane tenkina, moka neblogai, stabiliai, ir nuo namų netoli“ – toks netikras atsakymas į klausimą, ar patinka darbas, kurį dirbi.

„Jis aišku, ne gražuolis, bet patikimas, su juo gyventi galima“, pasakoja kita, kurios klausia, ar jį myli.

Sako, yra geras patarimas, kai nežinai kaip elgtis ar kai reikia pasirinkti  – surašyti padalintame lape pliusus ir minusus. Ko daugiau – tas laimi. Aš irgi galvojau, kad tai padeda. Apsispręsti. Nepadeda. Nebent dėl indaplovės ar naujo šaldytuvo. Tarp pliusų ir minusų dingsta esmė.

Kai vėl prisimeni, kad mūsų sprendimai yra emociniai, o protas įsijungia tada, kai reikia tas emocijas pateisinti – pasidaro geroki aiškiau. Tada ant scenos lipa kompromisų menas. Niuansų lyginimas. Didelių dalykų skaidymas į mažesnius dalykėlius, kurie patinka arba ne ir jų pervertinimas. O darbas tai nepatinka iš esmės, tiesiog ten gerą algą moka ir jis šalia. Už tai juk paties darbo nepradedi mylėti, ar ne?

Tas pats – arba myli žmogų, arba ne. Ne gabalais, o iš esmės. Galva su visomis smegenimis  įsijungia tada, kai kažkas nepatinka. Ir visi pateisinimai, kad jis toks ir anoks, geras, gražus, patikimas, moka kažką daryti ar pan. – tik bandymas rasti tai, už ką jį galima mylėti, kai nemyli.  Kai patinka viskas ir iš esmės, galva išsijungusi. Nefunkcionuoja.

Ieškok ir rask tai, kas tau patinka. Iš esmės. Be protingų svarstymų. Šeštas jausmas yra tas, kuris sako tikrą tiesą. Juo ir vadovaukis. Tai bus iš tikrųjų. O smegenų reikės kitiems dalykams.

Reklama