Dovanos po eglute

Velykas mėgstu labiau už Kalėdas. Gal Prisikėlimo stebuklas man stebuklingesnis už gimimą iš Šventosios dvasios. O gal banaliau – dėl to, kad Velykų bobutė ne tokia desperatiška dovanų klausimu kaip Kalėdų senelis ir taip smarkiai nespaudžia smegenų visiems gruodžio pabaigoje. Šventės vėl netikėtai atėjo. Maišatis, chaosas, kamščiai, paskutinės minutės pirkiniai. Ir susierzinimas, kuris nuslūgsta tik su pirmu Kūčių silkės gabalu nuslinkusiu žemyn į skrandį. Kasmet išvengiu tos karštligės, kuri  sugadina švenčių laukimą. Pirkti dovanas  būtinai skambant „Last Christmas“? „November Rain“ man irgi labai gerai.

Kalbam su teta, kuri kaip kasmet  pasimetusi, nes tradicinis giminės susibėgimas visada su dovanomis. Kad ir kiek metų iš eilės tariamės, kad tik vaikai gauna dovanas, bet per tą laiką  vaikai užaugo, o dovanas vėl gauna  ne tik jie. Nieks nenori atsisakyt egoistinio dovanojimo džiaugsmo. „Nieko nesugalvoju. Nepamenu to dovanojimosi nei tėvų namuose, nei vėliau. Kam tos nereikalingos dovanos? Puodeliai, šaukšteliai ir kiti niekai? Tik kad reikia?“…

O jei dovanos reikalingos? Pradedam kalbėtis ir atsargiai pasakau, kad norėčiau vienos knygos iš jos bibliotekos. „Oi, tai bus tau dovana“- ji greit susipranta. Tas mėlynasis servizas su malūnais, kuris stovi nenaudojamas jau 30 metų, žinau kad nudžiugintų dukrą labai smarkiai, o  tetulė džiaugsis atsikračiusi – jai kažkoks noras tuštint namus. Taip pamažu išsprendžiam jautrų dovanų klausimą. Dalijimosi būdu.

Kiek kartų per metus mes dovanojam dovanas saviems, artmiausiems? Kokius tris, daugiausiai.Jei žmogų pažįsti ir girdi, ką jis kalba, dovaną išrinkti  nesunku – gi prasitarė jau kelis kartus. Jei tik klauseisi. O jei neprasitarė? Ir taip žinai.

– Jeigu nežinote, ką padovanoti žmogui, jūs jo pakankamai nemylite, ir jis turbūt nemyli jūsų, – prieš porą dienų rašė cinizmo ir sarkazmo klasikas A.Užkalnis.  Čia toks moralas. O dabar nepraktiškas sąrašas paskutinės minutės pirkiniams.

Popieriaus lapas su pasižadėjimu pabūti vaiko aukle x valandų per metus,  toji ypatingoji užrašų knygelė su asmeniniu užrašu,  vinilinė Adelės plokštelė,  privaloma tremtis  į SPA savaitgaliui,  bet kas, kas su žvaigždžių karais, kad ir pižama, vienas kitas pokemonas arba net dronas -ohoho, savo rankomis padarytas papuošlas, vokas su kvietimu iš tatoo studijos,  stebuklingas daikčiukas nuolat pametamiems raktams rasti, naminukės gamybos aparatas ar privati ekskursija po Vatikaną, Kalėdų pyragas ir vasarą surinkta čiobrelių arbata.  Stalo žaidimai,   knyga (ir legali elektroninė),  piniginė, kvepalai, šampanas, šokoladas  ir emocijos: bilietai į koncertą, kelionė prie jūros ar į Druskininkus, kavos ar vyno kursai, šokių aplink stulpą ar kizomba pamokos. O ką? Gal tik pokemonų, žvaigždžių karų ir naminės aparato nenorėčiau…

Mano  Kalėdų dovanos supakuotos, einu pasiimti eglutės (su visu vazonu) iš mašinos, kurioje ji jau keturias dienas važinėjasi. Nebegaliu atidėlioti. Dovanos turi būti po eglute!

 

 

 

Reklama

O ką jūs galvojat?

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s