Nakties kava / TOP 25

…nes gyvenimas yra žaidimas? 

Gyvenimas paprastas, o žmonės komplikuoti. Užuot ėję tiesiai vingiuojam zigzagais aplinkui. Užuot gyvenę paprastai gyvenam komplikuotai. Tarsi komplikacijos prideda grožio ir vertės. Kankinamės, nes tarsi taip tauriau. Nes būti nelaimingu yra ne taip banalu, kaip šypsotis be priežasties ir jaustis gerai. Prasminga visada sunku, o lengvabūdiška – visada paviršutiniška? Gal todėl kuriam kliūtis ir jas didvyriškai nugalim?  Lyg norėtume gauti premiją  už viso gyvenimo nuopelnus… Na, ir papozuojam fotografams su šiek tiek kančios veide.

Prisižiūrėję filmų, prisiskaitę knygų apie toksiškas meiles, dramų karalius ir karalienes,  apie žaidimus, kuriuos žaidžia žmonės ir žmones, kurie žaidžia žaidimus, mes patys kartais susipainiojam savyje. Dažnai net sau neprisipažįstame dalykų, kurie visiškai akivaizdūs aplinkiniams. Mes tarsi gyvenam savo režisuojamame kino filme, kuris gražus kaip istorija, pasakojama kitiems.  O kartais įstrigę  praeityje (it pirmam serialo sezone) nemokam džiaugtis dabartimi. Kartais draudžiam sau iš naujo patikėti gražiais dalykais, kurie galėtų atsitikti, jei tik jų nebijotume. Bijome, nes kartą jau atsitiko tai, ko nelaukėme.

Mes nebetikim tuo, ką girdime, nes  per gerai išmokome  sakyti kitiems tai, ką jie nori iš mūsų išgirsti. Ir neabejojam,  kad tuo patikės. Net patys akimirkai patikim. Man ir taip gerai, aš neprisimenu, aš nieko nejaučiu, aš nerodau emocijų, aš neįsiveliu, man dzin, aš apsimetu, kad visa tai nesvarbu…Kiti gal patikės kartą,kitą,  o ar sugebėsim nuolat apgaudinėt save?

Ne tik gyvendami praeityje apgaudinėjame save, bet ir dabartyje gyvename tarsi žaistume  žaidimus su kitais žmonėmis.  Kerštaudami už savo praeitį ir kadais žlugusias viltis skaudinam tuos, kas nežino žaidimo taisyklių. Žaidžiam dėl paties žaidimo. Dėl azarto, iš neturėjimo ką veikti, iš nuobodulio, iš dramų poreikio, iš vaikystės pasiilgimo.  Lyg būtume neatsižaidę tada, kai guzas ant kaktos  ar kaukštelėjimas per viršugalvį  būdavo didžiausias skausmas nepasidalijus įtakos smėlio dėžėje.  Žaidimai, kuriuos žaidžia suaugę vyrai ir moterys, daro gyvenimą ryškų kitiems ir painų sau patiems.

Gyvenimas eina, o jame mes vis dar žaidžiam  žaidimus,  kurių neįmanoma laimėti:

Mes dedamės abejingi tiems, kurie mums iš tikrųjų rūpi ir rūpinamės tais, kurie abejingi mums.

Mes mandagūs tiems, kurių nepažįstam asmeniškai ir nepakantūs tiems, kurie mums artimi.

Kalbamės su tais, kuriems neturime ką pasakyti, o tylime su tais, su kuriais gaėtume kalbėtis.

Mes bijom patikėt tuo, ką išgirstam  ir patikim tuo, ko bijom.

Mes vis dar įsimylėję tuos, kurie mus atstūmė ir  stumiame nuo savęs tuos, kurie mus myli.

Žavimės tais, kurie mus ignoruoja, o patys ignoruojam tuos, kurie mumis žavisi.

Mes mylim tuos, kurie mus skaudina ir skaudinam tuos, kurie mus myli.

Mes nemiegame dėl tų, kurie ramiai miega ne su mumis ir miegame su tais, kurie neužmiega dėl kitų.

Pasiilgstame tų, kurie mus seniai pamiršo, ir pamirštame tuos, kurie mūsų pasiilgo.

Laikomės įsikibę to, ką seniai reikėjo užbaigti ir nutraukiame tai,  ko reikėjo niekada nepaleisti.

Mes prisimenam tai, ką reikia pamiršti, o pamirštame tai, ką reikėtų prisiminti.

Ir dar laukiame tų, kurie nežadėjo sugrįžti ir sugrįžtame pas tuos, kurie mūsų nelaukia.

Slapstomės už netikrų žodžių ir  netikrų poelgių, nes taip  atrodo smagiau – juk gyvenimas yra žaidimas. Gal tik azarto pagauti pamirštam  pagalvoti – ar ne prieš save mes žaidžiam naiviai tikėdami laimėti?

Advertisements

Įrašo “…nes gyvenimas yra žaidimas? ” komentarai: 8

  1. “Žaidimai, kurių neįmanoma laimėti” – geresnį apibūdinimą sunku būtų rasti… Ir sąrašas toks priverčiantis sąžiningai pasižiūrėti pačiam sau į akis, kad net norisi atsispausdinti ir ant sienos pasikabinti…
    Ačiū.

    Patinka

    • Ačiū:) Vakar buvau Kino pavasario filme Elle ( Ji). Paul Verhoeven’ žaidžia. Kaip jo „Esminis instiktas“ – „Ji“ – irgi žaidimas. Tik kruvinas, su daugiau skausmo ir kraujo. Bet ką tas matomas kraujas – visada vidinis kraujavimas daug pavojingesnis. Kai kraujas srūva viduje – jo nematai nei tu, nei aplinkiniai, tik skauda, spaudžia. Nemato dažniausiai ir tie, kas tauo kraujavimus sukelia. Net nenutuokia… Va čia prasideda žaidimas su savimi – prisipažinti sau, ar ne? Pasakyti kaip jautiesi? išsinarstyt save po kauliuką ir suprasti kodėl ir dėl ko taip elgiesi ir ką už tai gauni…

      Patinka

      • “išsinarstyt save po kauliuką…” ir taip kiekvieną kartą.O kam?Ta nuolatinė savianalizė,saviplaka…Brrr…Mažiau smegenis turi dirbti…Savianalizė – proto balsas.O mūsų protas toli gražu ne visada teisus.Jausti reikia,o ne robotuku…Ir nebijoti būti savimi…

        Patinka

      • Žinoma, reikia jausti. Ir elgtis taip, kaip jauti. Čia būtent apie tai, kad jaučiam viena, o elgiamės kitaip. Nes protas viską racionaliai sudėlioja… Kartais tie mūsų jausmai niekam nereikalingi, išskyrus mus pačius. Bet nors tada nežaidžiam su savim ir esam savimi. Būti protingu nereikia drąsos, o rodyti jausmus – reikia.

        Patinka

    • Oi, nežinau… Išeičių turbūt nėra. Kartais atrodo, kad nežaisti yra nuobodu, o žaisti yra gerokai smagiau. Žaisti atviromis kortomis saugiai gali tik su mokiniais ar mokytojais, kurie atsiranda tavo gyvenime…
      Žaidžiam, nes norim laimėt. Bėda ta, kad porų žaidimuose ir laimi, ir pralaimi visada abu. O jei laimėjo tik vienas – anokia čia pergalė…
      Ir žaidimas nėra žaismingumo sinonimas. Man tai du skirtingi dalykai.

      Recepto neturiu. Mielai pasidalinčiau. Pati kartais pajuntu karstelėjusį žaidimo skonį burnoje, nuovargį kūne ir neramumą dūšioj… tada tai tikrai negerai.

      Patinka

Ką manote?

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s